Tarah DeWitt „MĖGAUTIS TAVIMI“ / ⭐⭐⭐️⭐️⭐️ bookstagramerės Gretos (meile.knygoms) apžvalga

/ „Kartais esmė yra išmokti džiaugtis pačia kelione – ir patirti tai daug realiau nei šiaip išgirdus gražų posakį. <...> Net jei kelias suka niekur konkrečiai nevedančiais ratais. Net jei galiausiai neturės aiškios pabaigos.“ /

Kas čia buvo?! ? Nepamenu, ar iki šiol buvau skaičiusi knygą, kuri nuo pirmųjų puslapių ištirpdytų širdį, sujauktų protą ir absoliučiai niekas manęs joje neerzintų. Bet dabar tokia knyga tikrai ištiko! Ir visomis geriausiomis prasmėmis.

Pirmiausia savo apžavus paskleidė mažas miestelis, kuriame visi vieni kitus pažįsta, ir nors kartais konkuruoja, bet dažniausiai – rūpinasi vieni kitais, negaili gražaus žodžio ir pagalbos. Tie mažyčiai miesteliai išties turi kažkokio ypatingo žavesio, o Spūnas – ypač. Nuo pirmųjų puslapių taip užbūrė, kad akimirksniu panorau ten atsidurti ir būti tos bendruomenės dalimi.

Vėliau širdį užkariavo visas tuntas gyvūnų, kurie, nors ir nuskriausti likimo, bet tokie išskirtiniai, žavūs ir mieli, kad nepamilti jų, rodos, tiesiog neįmanoma. Katinukas, žinoma, mane, kaip kačių gerbėją, pavergė labiausiai, bet iki šiol negaliu pamiršti ir to žąsino. Plyšo širdis skaitant, o ir dabar vis dar kažkas kirba, vis dar graudina jį prisiminus. ?

Jaudino ir graudino ne tik gyvūnų, bet ir pagrindinių veikėjų – Seidžės ir Fišerio – santykiai ir jausmai, kurie augo ir plėtojosi gan lėtai, tačiau buvo tokie tikri ir natūralūs, nepaviršutiniški, bet ir neperspausti, kad būtų nesunku įsivaizduoti juos kaip realius žmones, o ne tiesiog knygos herojus. Štai ką reiškia, kai veikėjai nori ir moka kalbėtis, geba spręsti problemas be dirbtinų dramų – tada ir pamilsti juos, ir užjauti, ir linki jiems tos vienintelės išeities – laimingos pabaigos, o ir akių vartyti neprireikia arba skųstis kvailais ir erzinančiais veikėjų poelgiais.

Neišvengta čia ir rimtesnių temų, suvirpinančių širdį ir net sugraudinančių (aha, ašarą čia braukiau ne kartą), bet visgi pagrindinė žinutė, kuri užsiliko pabaigus knygą ir jau spėjus susigulėti mintims, – namai ten, kur širdis, ten, kur jautiesi laukiamas ir be proto mylimas, ir nesvarbu, tie žmonės – tavo šeima, antra pusė, kaimynai, draugai, o tiesiog gyvūnai.
.
Na ir, žinoma, negaliu nepaminėti gastronominės kelionės, kuri čia sproginėjo visokiais įvairiausiais skoniais. Bet juk turbūt ir negali būti kitaip, kai vienas iš veikėjų – buvęs „Michelin“ žvaigždute apdovanoto restorano šefas. Tos gervuogės... Aš tikrai rasiu, kur jų paragauti.
.
Ir kaip vyšnia ant torto čia – skoningas humoras, kuris pagyvino istoriją ir suteikė jai dar daugiau žavesio. Kad jau knyga tokia pilna skonių, tai leisiu sau palyginti šį humorą su burnoje sproginėjančiu šokoladu arba sūria karamele – kur tikiesi saldžios patirties, bet kartu dar gauni netikėtą siurprizą. Dalį nuopelnų už tai skiriu vertėjai, kuri sugebėjo jį perteikti lietuvių kalba taip taikliai, įtikinamai ir šmaikščiai, nes sunkiai išverčiami žodžių žaismai – ne kiekvienam įveikiamas iššūkis.
.
„Mėgautis tavimi“ rekomenduoju drąsiai ir garsiai visoms beviltiškoms romantikėms, kurios akimirksniu pameta galvą dėl žavių veikėjų, kurių svajonės – rožinės ir kurioms skirtingų gyvenimo skonių per daug nebūna. Ši istorija kaip skaniausias pasaulyje saldainis, paslėptas giliai dėžutės dugne – užtruks, kol iki jo prisikasi, bet, kai pasieksi, pasaldins ne tik gomurį, o ir širdį. ✨️
.
Jūs atraskit ir skaitykit šią, o aš nekantriai lauksiu antrosios „Meilės prieskonių“ serijos dalies, kuri žada papasakoti jau kitų veikėjų, sutiktų šioje, pirmojoje, knygoje, istoriją. Autorė Tarah DeWitt neabejotinai bus mano didžiausias šių metų atradimas.

Romaną žema leidyklos kaina įsigyk ČIA
.