Bookstagramerė Greta (meile.knygoms) apžvelgia knygą Eve Chase „NARVELIS“ / ⭐⭐⭐️⭐️⭐️

/ „Tai, kad kažko nesuprantame, dar nereiškia, jog to nėra.“ /

Autorė sugeba taip aprašyti aplinką, kad net menkiausias augaliukas, į kurį šiaip neatkreiptum dėmesio, neišvaizdus viržynas ar paprasta, niekuo neišskirtinė vandenyno banga įgauna savitą žavesį, kažką magiško, kas sukuria išties gyvą vietovės paveikslą.

Jau nuo pirmųjų puslapių justi įtampa ir nelaimės, kuri šeimos gyvenimą pakeičia negrįžtamai, nuojauta. Džiaugiuosi, kad autorė nesuklupo ir tą intrigą bei augančią įtampą išlaikė iki pat pabaigos.

Mano simpatija dviejų laiko linijų istorijoms čia išsipildo su kaupu – praeities linija turi mažą bonusą, kad veiksmas vyksta 1999-aisiais rūgpjūtį, belaukiant visiško Saulės užtemimo, tad pasakojimas įgauna tikroviškumo, tampa dar įdomesnis. Nors tiek dabarties, tiek praeities linijos savaip intriguojančios, visgi pastaroji man patiko labiau dėl didesnės dinamikos, netikėtos kulminacijos ir, žinoma, vis labiau augančios įtampos, kurią aš taip mėgstu.

Be skirtingų laiko gijų, pasakojimas mezgamas iš trijų įseserių perspektyvų – kaip kiekviena jų mato savąją istorijos versiją. Disfunkcinė šeima, kurios santykiai itin komplikuoti, kurioje kiekvienas turi paslapčių ir stengiasi atrasti savo vietą, gali pasirodyti keista ir nesuprantama, bet man labai patiko autorės sukurti veikėjų charakteriai, nes kiekvienas turėjo kažką išskirtinio, kai sudėjus visas dėlionės detales į visumą, vienas minusas keičia kito šeimos nario minusą į pliusą.

Daugiausiai šarmo istorijai prideda pleputė papūga Berta, kuri sužadina įvykius ir pakreipia šeimos dinamiką kita linkme, kai jau atrodo, kad viskas nusistovėjo ir daugiau paslapčių į dienos šviesą nebeiškils. Dedu didelį pliusą už tai, kad ji nebuvo tiesiog paprastas augintinis, o turėjo savo vietą ir funkcijas tiek šeimoje, tiek istorijoje.

Patiko man čia ir simboliai, kurių buvo ne vienas: šiaudinis paukštukas, plunksnos, narvelis ir kt. Tikiu, kad kiekvienas juos interpretuos skirtingai, pagal savąjį istorijos pajautimą. Skirtingai interpretuos ir pavadinimą, kuris, perskaičius visą knygą, žinant niuansus, mažybine forma skamba gal kiek groteskiškai, bet kartu tai tik sustiprina įspūdį.

Nors vieną iš dviejų didelių siužeto posūkių ir nujaučiau, man tai nė kiek nepagadino skaitymo malonumo, o pirmoji pažintis su Eve Chase buvo nuostabi – „Narvelis“ jau dabar, dar nė metams neįpusėjus, kyla į mano metų knygų sąrašo viršūnę.

Linkiu atrasti „Narvelį“ ne tik dėl įtraukiančio, dėmesį prikaustančio pasakojimo, itin kokybiško vertimo, bet ir jausmo, kuris lieka užvertus paskutinįjį puslapį. Koks jis? Kiekvienam bus skirtingas, bet vertas kiekvienos su šia knyga praleistos minutės! 

Romaną žema leidyklos kaina įsigyk ČIA